BIDĖ istorija

bidet-historyKas yra Bidė — šiandien žino turbūt kiekviena moteris. Nors yra atvejų, kai dėl nežinojimo ir visai neseniai, bidė buvo naudojama visai ne pagal paskirtį: plaunamos kojos, skalbiami drabužiai, naudojama kaip unitazas.

Laikui bėgant norisi užduoti klausimą: „Kodėl toks svarbus higienos reikmuo kaip bidė priverčia daugelį susigėsti?“ Pavyzdžiui unitazas, kuris yra labiau neestetiškas įrengimas mums yra daug priimtinesnis ir artimesnis ir mes nė kiek nesigėdinam diskutuodami apie jo privalumus, konstrukciją, spalvą.

 

 

O juk bidė ir unitazas beveik vienmečiai.

Žodis „bidė“ kilęs iš prancūzų kalbos. Bidė, praustuvės giminaitė, atsirado Prancūzijoje XVIII amžiaus pradžioje. Tai buvo karaliaus dvaro baldų gamintojų išradimas. Nors tiksli data bei išradėjas nėra žinomi, teigiama, kad tai buvo karališkosios šeimos baldininkas Christophe Des Rosiers. Intymiai higienai skirtas daiktas atrodė kaip miniatiūrinė vonelė su keturiomis kojomis, todėl šmaikštūs prancūzai greitai sugalvojo pavadinimą — bidė, o tai senąja prancūzų kalba reiškia ponį.

Rūmų damos ir kilmingos miestietės ėmė rūpintis ne tik savo sielos tyrumu, bet ir kūno švara. Kaip tik tuomet jų miegamuosiuose atsirado pirmieji bidė. Nedidelė vonelė su susiaurėjimu per vidurį, kad būtų patogu atsisėsti, būdavo įtaisoma į keturiomis kojomis į grindis besiremiantį medinį karkasą. Vanduo būdavo pilamas iš ąsočio.

Vonelės buvo liejamos iš metalo, o kojelės, kaip tuomet buvo madinga, iš riešutmedžio. Vėliau atsirado forforinės arba sidabrinės vonelės ir kojelės iš retų, egzotiškų medžių.

Bidė madas diktavo prancūzų karaliaus dvaras. Kaip gi neprisiminus karaliaus Liudviko 15 favoritės
markizės de Pompadur, kurios vardu vadinamas apsirengimo bei interjero puošmenų stilius.
Susidomėjimas šia dama buvo toks didelis, kad istorija net išsaugojo informaciją apie jos bidė. Ji buvo paauksuota bei puošta brangakmeniais, kojelės padarytos iš labai retos medienos.
Gražiai pagamintas bidė visada atrasdavo vietą pasiturinčių žmonių apartamentuose.

1900 bidė vonelė, iš miegamųjų kur ankščiau ji buvo laikoma, buvo perkelta į vonios kambarius.

Laikui bėgant bidė tobulėjo, keitėsi forma, papuoÅ¡imai…

Pavyzdžiui 1920-1930 buvo išrasta kelioninė, o būtent — guminė, sudedama bidė.

Šiandien bidė be galo modernios: turi šiltą sėdimąją dalį, kelis plovimo rėžimus, džiovintuvus, oro gaiviklius, viskas valdoma pultų pagalba.

Straipnis išverstas iš užsienio spaudos.
Kopijuoti ir naudoti galima tik gavus Bide.LT administracijos sutikimą.